Fragkiska jah Aggiliska aþala wesun in ize sateinais in spilla athaitana, bokos wiþra
gamainduþeiniskana gamainduþ meljan. In Fragkiskai uswalteinai Ïuliaus jeris 1830 jah in
Aggiliskai aftrasateini, þo aþalona aftra afairzidai wesun frumabaura full hatizis. Frumists
ragineins haifsts ni mahtedi wesun. þatainei haifsts miþ bokom bilaif im. Iþ jah in gameleinim
airiza gawaurdjahaidjus unmahteiga waurþun. Du ganiman mun anþaraize, aþalaim skuld
was ize wulþraim waihtim fraliusan, jah þatainei in munis brukidai arbaidastassai ize fairina
wiþra baurgeinein skeirjan. Swa þo manwidedun fullafah, wajamereinos ize niujaim reikam
ussiggwan jah mais aiþþau faus riqizans praufetjans in ize ausonam birunan.
In þamma haidau warþ faihuþiska sosialismus, wisands halba wajamerei, halba druns
airizaize mele, halba þreihsl anawairþis, baurgeinei in hairtin maitands þairh baitra, ahmeina
disskritnanda staua, framwigis aljaleiko stauandei in ni habandeins mahtais, fraþjan gahtai
andwairþiskis melis.
Aihtilausaliudeinisks armabalg haihaldun swe fanos in luftau, du galisan þiuda hindar im.
Swa ufta swe im warþ, gasahv fairnjans faihuþiskans sarwans jah galaiþ miþ hardamma jah
unsweramma bilaika.
Dails Fragkiskaize Legitimaistjane* jah juggis Aggilalandis gebun þata fairweitl.
Jabai faihuþiskans ataugeina, ei ize haidus diswilwainais ni samaleiko ist swe baurgeiniska
diswilwains, ufarmaudjand þatainei, ei uf filu missaleikaim jah nu bilibandim wistam jah
stomam* diswilwaidedun. Ibai ustaiknjand, ei uf ize reikinassau andwairþai aihtilausaliudeis
ni weseina, swa ufarmaudjand þatainei, ei andwairþa baurgeinei þarbiþ barn ize tewis
gamainduþais was.
Jah gahuljand ibukatilondo wist ize idweit swa leitil, ei ize wulþrista fairina wiþra baurgeinein
swa ist, ei uf izos reikinassau stass andwaibjai, sei fairnjamma tewa gamainduþais
fraqistidedi.
Sakand baurgeinei filu mais, ei uswaltjandai aihtilausaliudeis skapidedeina, ni þatainei
aihtilausaliudeis.
In reikinassau in þis gadailjand allaim athaitam waldufnja wiþra arbaidastass, jah in sinteinai
libainai brukjand azetaba, ize ufblesidaize gawaurdjahaidiwe sweþauh nimand gulþata akran
ussiggwan jah triggwa, frijaþwa, sweriþa faur wulla aweþjis jah sutis inmaidjan.
Swa gudja sinteino was samana miþ faihuþiskam, swe gudiska sosialismus miþ
faihuþiskamma.
Ni waihts azetizo, þau Xristeiniskai usdaudeinai sosialistiskana wlit giban. Niu jah galaubeins
Xristaus silbaaihta, liugai, reikja andsok? Niu þiuþida jah armahairti, Kelibatu jah fraqistein
leikis, sundro libain jah aikklesjon wailamerida? Xristeinisks Sosialismus ist þatainei
weihawato, hveh gudja afmarzein aþalis wailamereiþ.
B) Baurgeinisks sosialismus
Faihuþiskai aþalans ni wesun sa ainaha griþs, saei fram baurgeinein walwiþs ist, þizei
stomans magun liban in andwairþiskai baurgeiniskai gamainduþai gaswultun. Midualdiska
baurgeinei jah leitilai airþos waurstwjans wesun fauraqimandai andwairþiskaizos
baurgeineins. In ni filu andwaibidaim landam sa greþs nauh libaiþ miþ urraisandein
baurgeinein samana.
In landam, in þaimei andwairþisks manniskodus andwaibida, niuja leitilabaurgeinei warþ, sei
miþ aihtilausam jah baurgeinein ist, jah swe ustiuhandei dails baurgeiniskaizos
gamainduþais sik aftraananiujiþ sinteino, þizozei gadailans jah sinteino in wairþahaifstis in
aihtilausans waurpnanda, jah in andwaibeinai mikilaizos gasmiþonais mel nehvjan saihviþ, in
þammei swe silbalibandei dails andwairþiskaizos gamainduþais in allamma gaswiltand jah in
kaupa, in handuwaurstwa, in airþos waurstwa inmaidnand miþ arbaidawitandam jah
frabugjandam.
In landam swaswe Fragkareikja, þarei griþs airþos waurstwjane ist mais þau halba allaize
manne reikjis, swe biuhti was, þatei bokarjos, þaiei faur aihtilausans andweihaidedun
baurgeinein, in ize idweita fraujinassaus baurgeineins leitilabaurgeiniskaizos jah airþos
leitilawaurstwjane mitonais bruhtun jah kuni waurstwjane af halbai leitilabaurgeineins
stodidedun. Swa nu andwaibida leitilabaurgeinisks sosialismus. Sismondi ist fauramaþleis
þizo gameleino, ni þatainei in Fragkareikja, ak jah in Aggilalanda.
Sa sosialismus andhulida filu glaggwuba unibnassu in andwairþiskis tojis. Andhulida liutein
andahaftins faihusokarje. Ustaiknida inuh mahteiga andahaft fraqistjanda toja sarwane jah
disdailein arbaidais, disdailein skatte jah haimoþlje in fawaim handum, ufarfilu taui, krise,
taurþs leitilaize baurgjane jah airþos waurstwjane, args aihtilausane, unwalds in toja,
wahsjandan unibnassu in disdaileinai faihuþraihnis/gabeins, gasmiþoniskana fraqistabadu
miþ þiudom, lauseins fairnjaize sitle, fairnjaizo sibjo, fairnjaize þiudakunje.
Aþþan in seinaim godaim mundreinim, sa sosialismus ni wili fairnjos toja jah
wratoduwaihtins aftraananiujan jah miþ þaim samana fairnja aihtikunja, aiþþau wili
andwairþos toja jah wratoduwaihtins in halbai fairnjaize aihtikunje, þizeei in im gasulida
sind, in im gasulida wisan skuld was bi sunjai, miþ waldufnja aftra fraqistjan. In bajodaim ist
miþþanei ibukatilonds jah utopisks. Gilda in handuwaurstwa jah attinisk wists in
landawaurstwa, þo sind is spedumista waurda.
In seinai framis andwaibeinai so wageins gretands warþ.
C) þiudisks aiþþau “sunjeins” sosialismus
Sosialistiskos jah kaummunistiskos gameleinos Fragkareikjis, þozei uf kaurjandein
baurgeinein waurþun, jah meljandei waihjo wiþra þo fraujinassu, in þiudiskalanda
innatiuhans warþ in mela, in þammei baurgeinei jah izos haifst wiþra faihuþiskana
absolutismu anastodida.
þiudiskai frodai, halbafrodai jah mans gameleino ganemun þos gameleinos filufrikaba
ufarmaudidedunuh, þatei miþ qumþa þizo gameleino us Fragkareikja du þiudiskalanda
Fragkiskai libainistomans ni analeiko du þiudiskalanda qemun. In þiudiskalanda fralusun
Fragkiskos gameleinos in þis ize ustaiknein jah wesun hlutros gameleinos. Swe mahts
waurþis manniskis wistis warþ. Swaleiko þiudiskaim frodaim ahtautaihundins jerahundis
framgahta Fragkiskaizos uswalteinais þatanei du im wesun framgahta “tojandaizos
fraþjeins”, jah ataugiþs wilja Fragkiskaizos baurgeineins wesun du im witoda hlutris wiljins,
wiljins, swa wisan skuld ist þamma, sunjeinis manniskis wiljins. Hlutra arbaiþs þiudiskaize
bokarje was ei niujos Fragkiskos mitonins miþ ize fairnjai filosofiskai miþwissein gagahaftjan
aiþþau þairh ize filosofiskos halbos þos Fragkiskos mitonins ganiman. So andanumts warþ
in þamma samin haidau, in þammei fairnjos waihtins andnimanda bi biuhtja, þairh
gaskeirein.
Kunþ ist, swa maunagos gameleinos, þaimmei waurstwa fairnjis melis gamelida wesun, miþ
katauliskaim weihainsahtim ufarmelidedun. þiudiskai bokarjos fram anþarai halbai
unweihaim Fragkiskaim gameleinim gatawidedun. Gamelidedun ize filosofiska lausawaurdei
hindar þis Fragkiskins. Du frisahtai hindar Fragkiskis idweitis disdaileinais skattis
gamelidedun: “Framaþeins manniskodaus”, hindar Fragkiskis idweitis Baurgeineins reikjis
gamelidedun: “Ushafeins fraujinassaus Kunjis Allis”, jah swa framwigis.
Giba þizo filosofiskaizo waurdeino uf Fragkiskaim andwaibeinim haihaitun “Filosofja tojis”,
“Sunjeins sosialismus”, “þiudisks kunþi sosialismaus”, jah swa framwigis.
Fragkiskos sosialistiskakaummunistiskos gameleinos swa framwigis inmaidida. Unte jah in
handau þiudiske gaswalt, haifst wiþra anþara griþ ataugjan, swa kann sa þiudisks,
“Fragkiska ainafalþei” gajiukana, ni sunjeina þaurfta ak þaurfta sunjos janni þata wulþrais
aihtilausam ak þata wulþrais manniskamma wista, mans in allamma, þizei ni gamainiþ gridai,
ni gamainiþ in sunjai, þatainei maihstuhimina filosofjos gamainiþ.
Sa þiudiska sosialismus, saei is laiktjons waila taujan sokida, fralaus þanuh seina unskuld
filu waurde. Waihjo þiudiske, allis Prusiska baurgeinei wiþra faihuþiskana jah allana
þiudinassau, in ainamma waurda, frija wageins warþ wulþrais.
þamma “sunjeinamma” sosialismau swaleiko lew warþ, reikinondai wageinai sosialistiskana
framgaht giban, anafilhana anatema wiþra liberalismu, wiþra faurastandandein fraujinassu,
wiþra baurgiska wairþainmaidein, baurgiskana freihal qiþan jah meljan hva wili, baurgiskana
raiht, baurgiskana freihal jah ibnassu galisan jah merjan faura managein, swaswe at þizai baurgiska wagein ni waiht gajiukan, iþ allamma fraliusan mahtedi. Sa þiudiska sosialismus
jah ufarmaudida þatei Fragkisk idweit, þizei unahmeins drunus was, andwairþa baurgeiniska
gamainduþs miþ gadobaim libainiþaurftam jah ibniþ politisk grunduwitoþ fauraþaht, þatainei
faurasateinos, þizo andweihains nu in þiudiskaland warþ.
Skalkinoda þiudiskai allai fraujinassau miþ seinai hansai papane, laisarje jah andbahte swe
gairniþ skohsl ogjando urraisandein baurgeinein.
Warþ sutiza ustiuheins bitraim sarwam, þairh þanzei reikinonds þiudiskos arbaidadrobnos
lailotun.
Was sa “sunjeina” sosialismus nu sarwa in handum reikinonde wiþra þiudiska baurgeinein,
swa jah was wulþrais ibukatilondam, wulþrais þiudiskaim Pilistinaim. In þiudiskalandas ist so
fram saihstataihundin jerahunda anafilhana jah fram þamma mela in missaleikaim wlitam
sinteino niuja wairþandei leitilabaurgeinei ist grundus andwairþaize stomane.
Izos anafilh ist anafilh wisandaize þiudiskaize stomane. Gasmiþona jah politiska
fraujinassus baurgeineins jah skapiþ izos taurþ, in ainai halbai fram disdaileinai skattis, in
anþarai halbai miþ usstassa uswaltjandins aihtilausis kunjis. Sa “sunjeina” sosialismus þuhta
unsis bajodos waihtins in ainamma sinþa lausjan. Merida swe heito.
Snaga spekulatiþiskis spinnawabjis, gahuliþs miþ skaunaim blomam, fulls miþ hlasa, sa
ahmeins snaga in þammei þiudiskai Sosialistai waibaidedun ize aiweinos sunjos, fill jah
bena, mikilnaida kaup ize waihte ana managein. þiudisks sosialmus atkann mais jah mais is
waurstw, fauramaþleis þizos leitilabaurgeins wisan.
Atkann þiudiska þiuda swe gadoba þiuda jah þiudiskai leitilabaurgjans swe gadobai
baurgjans. Gaf affilhana, hauhiza, sosialistiska skeirein, in þizai was þata wiþrawairþo þizei
was. Andweihaida fraqistjandein raihteins kaummunismaus jah is unsibja halba ufar allaim
gredim, ni wisands dails sumis kunjis. Miþ filu fawaim ussindaim ist all, hva in þiudiskalanda
sosialistiskaize jah kaummunistiskaize gameleino merneiþ, nehva þaim saulaim gameleinim.
2 Gafastands jah baurgeinisks sosialismus
Dails baurgeineins wili sosialiska þreihsla affilhan, du gafastan anafilh baurgeiniskaizos
gamainduþais.
þo sind: Faihusokarjos, mannafrijonds, humanitariskai, atgaraihtjandans stomins
arbaidjandaizos gridais, wailataujanis skapjands, fraqistjands diuzabalweinais, mitadjons
skapjands, waihstaaftragaskapjands allaizo waihte. Jah du mikilaim tewam sa baurgeiniska
sosialismus warþ.
Swe frisahts gibam Praudhauns filosofja argis.
Sosialistiska baurgeinei wili libainiþaurfta þizos andwairþaizos gamainduþais inuh skuld
wisandeins waihjons jah bireikeins. Wileina andwairþa gamainduþ inuh ija uswaltjandans jah lausjandans stabins. Wileina baurgeinei inuh aihtilausamans. Baurgeinei fauragasatjiþ
fairhvu, in þammei reikinoþ, allis swe batistana fairhvu. Sa baurgeiniska sosialismus skapjiþ
us þizai gaþlaihandein fauragasateinai halba tewis aiþþau fullana tew. Jabai aihtilausamans
bidiþ, ize tewa skapjan jah in niujai Iairusalem innatgaggan, swa gairneiþ in grundau
þatainei, ei in andwairþai gamainduþai þairhwisai standan, iþ ize fijandaim fauragasateinom
fram sis silbaim uswairpaina.
Anþar, faus sistematisks, þatainei mais taujands wlits þis sosialismaus sokida arbaidagriþ
hvarjoh uswaltjandein wagein fraiston, þairh ataugein, swe ni so, nih jaina inmaideins
fraujinassaus, ak þatainei inmaideins materialiskaize libainigawisse, þizeei inmaideinos
faihaus imma brukos wisan mahtededeina.
Uf inmaideinai materialiskaize libainigawisse sa sosialismus ni ufkann allis fraqist
baurgeiniskaize tojagawisse, þatei þatainei þairh uswaltein mahts ist, ak andbahtiskos
gaboteinos, þozei ana grundau þize tojagawisse gasulidos sind, in þis ni inmaidjand waiht in
gawissa skattis jah mizdoarbaidais, ak jabai batista wesi, baurgeinei anno izos fraujinassaus
minznaina jah izos reikiwald azetiza wairþnaina.
Batisto wairþai uswagein baurgeiniskis sosialismaus jainar, þarei du hlutramma rodjandin
andwairþja wairþai.
Freis kaup! Wulþrais arbaidjandein gridai;
Mundawaurstwa! Wulþrais arbaidjandein gridai;
Inmaideins karkaro! Wulþrais arbaidjandein gridai; þata ist þata spedumisto, þata ainaho
waila waurd þis baurgeiniskins sosialismaus.
Sosialismus baurgeineins jah habaiþ fauragasatein, þatei baurgeinei baurgeinei ist wulþrais
arbaidjandein gridai.