Kapitulo 3

Fragkiska jah Aggiliska aþala wesun in ize sateinais in spilla athaitana, bokos wiþra
gamainduþeiniskana gamainduþ meljan. In Fragkiskai uswalteinai Ïuliaus jeris 1830 jah in
Aggiliskai aftrasateini, þo aþalona aftra afairzidai wesun frumabaura full hatizis. Frumists
ragineins haifsts ni mahtedi wesun. þatainei haifsts miþ bokom bilaif im. Iþ jah in gameleinim
airiza gawaurdjahaidjus unmahteiga waurþun. Du ganiman mun anþaraize, aþalaim skuld
was ize wulþraim waihtim fraliusan, jah þatainei in munis brukidai arbaidastassai ize fairina
wiþra baurgeinein skeirjan. Swa þo manwidedun fullafah, wajamereinos ize niujaim reikam
ussiggwan jah mais aiþþau faus riqizans praufetjans in ize ausonam birunan.
In þamma haidau warþ faihuþiska sosialismus, wisands halba wajamerei, halba druns
airizaize mele, halba þreihsl anawairþis, baurgeinei in hairtin maitands þairh baitra, ahmeina
disskritnanda staua, framwigis aljaleiko stauandei in ni habandeins mahtais, fraþjan gahtai
andwairþiskis melis.
Aihtilausaliudeinisks armabalg haihaldun swe fanos in luftau, du galisan þiuda hindar im.
Swa ufta swe im warþ, gasahv fairnjans faihuþiskans sarwans jah galaiþ miþ hardamma jah
unsweramma bilaika.
Dails Fragkiskaize Legitimaistjane* jah juggis Aggilalandis gebun þata fairweitl.
Jabai faihuþiskans ataugeina, ei ize haidus diswilwainais ni samaleiko ist swe baurgeiniska
diswilwains, ufarmaudjand þatainei, ei uf filu missaleikaim jah nu bilibandim wistam jah
stomam* diswilwaidedun. Ibai ustaiknjand, ei uf ize reikinassau andwairþai aihtilausaliudeis
ni weseina, swa ufarmaudjand þatainei, ei andwairþa baurgeinei þarbiþ barn ize tewis
gamainduþais was.
Jah gahuljand ibukatilondo wist ize idweit swa leitil, ei ize wulþrista fairina wiþra baurgeinein
swa ist, ei uf izos reikinassau stass andwaibjai, sei fairnjamma tewa gamainduþais
fraqistidedi.
Sakand baurgeinei filu mais, ei uswaltjandai aihtilausaliudeis skapidedeina, ni þatainei
aihtilausaliudeis.
In reikinassau in þis gadailjand allaim athaitam waldufnja wiþra arbaidastass, jah in sinteinai
libainai brukjand azetaba, ize ufblesidaize gawaurdjahaidiwe sweþauh nimand gulþata akran
ussiggwan jah triggwa, frijaþwa, sweriþa faur wulla aweþjis jah sutis inmaidjan.

Swa gudja sinteino was samana miþ faihuþiskam, swe gudiska sosialismus miþ
faihuþiskamma.
Ni waihts azetizo, þau Xristeiniskai usdaudeinai sosialistiskana wlit giban. Niu jah galaubeins
Xristaus silbaaihta, liugai, reikja andsok? Niu þiuþida jah armahairti, Kelibatu jah fraqistein
leikis, sundro libain jah aikklesjon wailamerida? Xristeinisks Sosialismus ist þatainei
weihawato, hveh gudja afmarzein aþalis wailamereiþ.
B) Baurgeinisks sosialismus
Faihuþiskai aþalans ni wesun sa ainaha griþs, saei fram baurgeinein walwiþs ist, þizei
stomans magun liban in andwairþiskai baurgeiniskai gamainduþai gaswultun. Midualdiska
baurgeinei jah leitilai airþos waurstwjans wesun fauraqimandai andwairþiskaizos
baurgeineins. In ni filu andwaibidaim landam sa greþs nauh libaiþ miþ urraisandein
baurgeinein samana.
In landam, in þaimei andwairþisks manniskodus andwaibida, niuja leitilabaurgeinei warþ, sei
miþ aihtilausam jah baurgeinein ist, jah swe ustiuhandei dails baurgeiniskaizos
gamainduþais sik aftraananiujiþ sinteino, þizozei gadailans jah sinteino in wairþahaifstis in
aihtilausans waurpnanda, jah in andwaibeinai mikilaizos gasmiþonais mel nehvjan saihviþ, in
þammei swe silbalibandei dails andwairþiskaizos gamainduþais in allamma gaswiltand jah in
kaupa, in handuwaurstwa, in airþos waurstwa inmaidnand miþ arbaidawitandam jah
frabugjandam.
In landam swaswe Fragkareikja, þarei griþs airþos waurstwjane ist mais þau halba allaize
manne reikjis, swe biuhti was, þatei bokarjos, þaiei faur aihtilausans andweihaidedun
baurgeinein, in ize idweita fraujinassaus baurgeineins leitilabaurgeiniskaizos jah airþos
leitilawaurstwjane mitonais bruhtun jah kuni waurstwjane af halbai leitilabaurgeineins
stodidedun. Swa nu andwaibida leitilabaurgeinisks sosialismus. Sismondi ist fauramaþleis
þizo gameleino, ni þatainei in Fragkareikja, ak jah in Aggilalanda.
Sa sosialismus andhulida filu glaggwuba unibnassu in andwairþiskis tojis. Andhulida liutein
andahaftins faihusokarje. Ustaiknida inuh mahteiga andahaft fraqistjanda toja sarwane jah
disdailein arbaidais, disdailein skatte jah haimoþlje in fawaim handum, ufarfilu taui, krise,
taurþs leitilaize baurgjane jah airþos waurstwjane, args aihtilausane, unwalds in toja,
wahsjandan unibnassu in disdaileinai faihuþraihnis/gabeins, gasmiþoniskana fraqistabadu
miþ þiudom, lauseins fairnjaize sitle, fairnjaizo sibjo, fairnjaize þiudakunje.
Aþþan in seinaim godaim mundreinim, sa sosialismus ni wili fairnjos toja­ jah
wratoduwaihtins aftraananiujan jah miþ þaim samana fairnja aihtikunja, aiþþau wili
andwairþos toja­ jah wratoduwaihtins in halbai fairnjaize aihtikunje, þizeei in im gasulida
sind, in im gasulida wisan skuld was bi sunjai, miþ waldufnja aftra fraqistjan. In bajodaim ist
miþþanei ibukatilonds jah utopisks. Gilda in handuwaurstwa jah attinisk wists in
landawaurstwa, þo sind is spedumista waurda.

In seinai framis andwaibeinai so wageins gretands warþ.
C) þiudisks aiþþau “sunjeins” sosialismus
Sosialistiskos jah kaummunistiskos gameleinos Fragkareikjis, þozei uf kaurjandein
baurgeinein waurþun, jah meljandei waihjo wiþra þo fraujinassu, in þiudiskalanda
innatiuhans warþ in mela, in þammei baurgeinei jah izos haifst wiþra faihuþiskana
absolutismu anastodida.
þiudiskai frodai, halbafrodai jah mans gameleino ganemun þos gameleinos filufrikaba
ufarmaudidedunuh, þatei miþ qumþa þizo gameleino us Fragkareikja du þiudiskalanda
Fragkiskai libainistomans ni analeiko du þiudiskalanda qemun. In þiudiskalanda fralusun
Fragkiskos gameleinos in þis ize ustaiknein jah wesun hlutros gameleinos. Swe mahts
waurþis manniskis wistis warþ. Swaleiko þiudiskaim frodaim ahtautaihundins jerahundis
framgahta Fragkiskaizos uswalteinais þatanei du im wesun framgahta “tojandaizos
fraþjeins”, jah ataugiþs wilja Fragkiskaizos baurgeineins wesun du im witoda hlutris wiljins,
wiljins, swa wisan skuld ist þamma, sunjeinis manniskis wiljins. Hlutra arbaiþs þiudiskaize
bokarje was ei niujos Fragkiskos mitonins miþ ize fairnjai filosofiskai miþwissein gagahaftjan
aiþþau þairh ize filosofiskos halbos þos Fragkiskos mitonins ganiman. So andanumts warþ
in þamma samin haidau, in þammei fairnjos waihtins andnimanda bi biuhtja, þairh
gaskeirein.
Kunþ ist, swa maunagos gameleinos, þaimmei waurstwa fairnjis melis gamelida wesun, miþ
katauliskaim weihainsahtim ufarmelidedun. þiudiskai bokarjos fram anþarai halbai
unweihaim Fragkiskaim gameleinim gatawidedun. Gamelidedun ize filosofiska lausawaurdei
hindar þis Fragkiskins. Du frisahtai hindar Fragkiskis idweitis disdaileinais skattis
gamelidedun: “Framaþeins manniskodaus”, hindar Fragkiskis idweitis Baurgeineins reikjis
gamelidedun: “Ushafeins fraujinassaus Kunjis Allis”, jah swa framwigis.
Giba þizo filosofiskaizo waurdeino uf Fragkiskaim andwaibeinim haihaitun “Filosofja tojis”,
“Sunjeins sosialismus”, “þiudisks kunþi sosialismaus”, jah swa framwigis.
Fragkiskos sosialistiska­kaummunistiskos gameleinos swa framwigis inmaidida. Unte jah in
handau þiudiske gaswalt, haifst wiþra anþara griþ ataugjan, swa kann sa þiudisks,
“Fragkiska ainafalþei” gajiukana, ni sunjeina þaurfta ak þaurfta sunjos janni þata wulþrais
aihtilausam ak þata wulþrais manniskamma wista, mans in allamma, þizei ni gamainiþ gridai,
ni gamainiþ in sunjai, þatainei maihstuhimina filosofjos gamainiþ.
Sa þiudiska sosialismus, saei is laiktjons waila taujan sokida, fralaus þanuh seina unskuld
filu waurde. Waihjo þiudiske, allis Prusiska baurgeinei wiþra faihuþiskana jah allana
þiudinassau, in ainamma waurda, frija wageins warþ wulþrais.
þamma “sunjeinamma” sosialismau swaleiko lew warþ, reikinondai wageinai sosialistiskana
framgaht giban, anafilhana anatema wiþra liberalismu, wiþra faurastandandein fraujinassu,
wiþra baurgiska wairþainmaidein, baurgiskana freihal qiþan jah meljan hva wili, baurgiskana
raiht, baurgiskana freihal jah ibnassu galisan jah merjan faura managein, swaswe at þizai baurgiska wagein ni waiht gajiukan, iþ allamma fraliusan mahtedi. Sa þiudiska sosialismus
jah ufarmaudida þatei Fragkisk idweit, þizei unahmeins drunus was, andwairþa baurgeiniska
gamainduþs miþ gadobaim libainiþaurftam jah ibniþ politisk grunduwitoþ fauraþaht, þatainei
faurasateinos, þizo andweihains nu in þiudiskaland warþ.
Skalkinoda þiudiskai allai fraujinassau miþ seinai hansai papane, laisarje jah andbahte swe
gairniþ skohsl ogjando urraisandein baurgeinein.
Warþ sutiza ustiuheins bitraim sarwam, þairh þanzei reikinonds þiudiskos arbaidadrobnos
lailotun.
Was sa “sunjeina” sosialismus nu sarwa in handum reikinonde wiþra þiudiska baurgeinein,
swa jah was wulþrais ibukatilondam, wulþrais þiudiskaim Pilistinaim. In þiudiskalandas ist so
fram saihstataihundin jerahunda anafilhana jah fram þamma mela in missaleikaim wlitam
sinteino niuja wairþandei leitilabaurgeinei ist grundus andwairþaize stomane.
Izos anafilh ist anafilh wisandaize þiudiskaize stomane. Gasmiþona jah politiska
fraujinassus baurgeineins jah skapiþ izos taurþ, in ainai halbai fram disdaileinai skattis, in
anþarai halbai miþ usstassa uswaltjandins aihtilausis kunjis. Sa “sunjeina” sosialismus þuhta
unsis bajodos waihtins in ainamma sinþa lausjan. Merida swe heito.
Snaga spekulatiþiskis spinnawabjis, gahuliþs miþ skaunaim blomam, fulls miþ hlasa, sa
ahmeins snaga in þammei þiudiskai Sosialistai waibaidedun ize aiweinos sunjos, fill jah
bena, mikilnaida kaup ize waihte ana managein. þiudisks sosialmus atkann mais jah mais is
waurstw, fauramaþleis þizos leitilabaurgeins wisan.
Atkann þiudiska þiuda swe gadoba þiuda jah þiudiskai leitilabaurgjans swe gadobai
baurgjans. Gaf affilhana, hauhiza, sosialistiska skeirein, in þizai was þata wiþrawairþo þizei
was. Andweihaida fraqistjandein raihteins kaummunismaus jah is unsibja halba ufar allaim
gredim, ni wisands dails sumis kunjis. Miþ filu fawaim ussindaim ist all, hva in þiudiskalanda
sosialistiskaize jah kaummunistiskaize gameleino merneiþ, nehva þaim saulaim gameleinim.
2 Gafastands jah baurgeinisks sosialismus
Dails baurgeineins wili sosialiska þreihsla affilhan, du gafastan anafilh baurgeiniskaizos
gamainduþais.
þo sind: Faihusokarjos, mannafrijonds, humanitariskai, atgaraihtjandans stomins
arbaidjandaizos gridais, wailataujanis skapjands, fraqistjands diuzabalweinais, mitadjons
skapjands, waihstaaftragaskapjands allaizo waihte. Jah du mikilaim tewam sa baurgeiniska
sosialismus warþ.
Swe frisahts gibam Praudhauns filosofja argis​.
Sosialistiska baurgeinei wili libainiþaurfta þizos andwairþaizos gamainduþais inuh skuld
wisandeins waihjons jah bireikeins. Wileina andwairþa gamainduþ inuh ija uswaltjandans jah lausjandans stabins. Wileina baurgeinei inuh aihtilausamans. Baurgeinei fauragasatjiþ
fairhvu, in þammei reikinoþ, allis swe batistana fairhvu. Sa baurgeiniska sosialismus skapjiþ
us þizai gaþlaihandein fauragasateinai halba tewis aiþþau fullana tew. Jabai aihtilausamans
bidiþ, ize tewa skapjan jah in niujai Iairusalem innatgaggan, swa gairneiþ in grundau
þatainei, ei in andwairþai gamainduþai þairhwisai standan, iþ ize fijandaim fauragasateinom
fram sis silbaim uswairpaina.
Anþar, faus sistematisks, þatainei mais taujands wlits þis sosialismaus sokida arbaidagriþ
hvarjoh uswaltjandein wagein fraiston, þairh ataugein, swe ni so, nih jaina inmaideins
fraujinassaus, ak þatainei inmaideins materialiskaize libainigawisse, þizeei inmaideinos
faihaus imma brukos wisan mahtededeina.
Uf inmaideinai materialiskaize libainigawisse sa sosialismus ni ufkann allis fraqist
baurgeiniskaize tojagawisse, þatei þatainei þairh uswaltein mahts ist, ak andbahtiskos
gaboteinos, þozei ana grundau þize tojagawisse gasulidos sind, in þis ni inmaidjand waiht in
gawissa skattis jah mizdoarbaidais, ak jabai batista wesi, baurgeinei anno izos fraujinassaus
minznaina jah izos reikiwald azetiza wairþnaina.
Batisto wairþai uswagein baurgeiniskis sosialismaus jainar, þarei du hlutramma rodjandin
andwairþja wairþai.
Freis kaup! Wulþrais arbaidjandein gridai;
Mundawaurstwa! Wulþrais arbaidjandein gridai;
Inmaideins karkaro! Wulþrais arbaidjandein gridai; þata ist þata spedumisto, þata ainaho
waila waurd þis baurgeiniskins sosialismaus.
Sosialismus baurgeineins jah habaiþ fauragasatein, þatei baurgeinei baurgeinei ist ­ wulþrais
arbaidjandein gridai.

Neologisms used

andlagjaliuds = opposition party

Baurgeinei = bourgeois

Aihtilausaliudeis = proletariat

Stassiweiga = class struggle

Patrikjus = patrician

Plaibaijus = plebeian

Faihoþisks frauja = feudal lord

stassiwiþrasateins = class antagonism

Kapitulō 4

Haubidadails 4

Us twaddjon dailai skeirjada gawiss kaummuniste ju wisandaim arbaidahiuhmam azetizo, raihtis ize gawiss Sjartistaim Aggilalanda jah akris aftrasatjandans in gawidanaim reikjam.

Weihand du rakjan mundreins jah wulþros waihtins arbaidahiuhmane, iþ instandand jah in andwairþjamma hiuhmin samana anawairþ hiuhmins. In Fragkareikja gamainidedun sosjaldemokratiskamma hiuhmin* wiþra gafastandana jah abrana baurgeinein, inuh bilageinai fraliusan, sik þagkjands uswaltjandis anafilhis qimandaim waurdam jah unmahteigaim mitonim ufkunnan.

In Hailwaitjai stodjand abrans, inuh ufkunnan, ei þana hiuhma wiþrawairþans stabins habaiþ, sumai demokratiskaize sosjaliste* fragkiskamma haidau, sumaih abris baurgeineins.

In Polalanda stodjand kaummunistans þana hiuhma, þanei akriska uswaltein swe skuld þiudiskaizos lauseinais habaiþ, þanah saman hiuhma þanei Krakaw drobna jeris 1846 gatandida.

In þiudiskalanda weihaiþ kaummunistisks hiuhma, sunsei baurgeinei uswaltjanda qimiþ, samana miþ baurgeinein wiþra þiudan miþ allamma waldufnja, faihoþiska arbi jah leitilabaurgeinein.

Aþþan in ni stika melis, ana waurstwjam bairhtana miþwissein bi þata wiþrawairþ miþ baurgeinein jah aihtilausaliudin waurkjan, ei þiudiskai waurstwjans samana gamainduþeiniska jah andbahteiniska þaurfta,  þoei baurgeinei miþ seinamma waldufnja briggan skuld ist, swa swe filu sarwo wiþra baurgeinein brukjanda mageina, ei, afar drusa reaksionariskaise stasse in þiudiskalanda, sunsei haifsts wiþra baurgeinein anastodeiþ. þiudiskalanda atgaraihtjand kaummunistans ize gaumein, unte þiudiskaland faur gamainduþeiniskai uswalteinai ist jah unte þo uswaltein uf framwigis weisandaim skuldam Aiwropiskaizos gamainduþais allis jah miþ filu mais framwigis wahsidaim aihtilausaliudim ustiuhand swe Aggilaland in sibuntaihundin jerahunda jah Fragkareikja in ahtautaihundin jerahunda,  þiudiska gamainduþeiniska uswalteins swa þatainei unafwandjaba faurawaurþ aihtilausaliude uswalteinais wisan magi.

Miþ ainamma waurda, kaummunistjans stodjand hvaruh hvarjana uswalteiniskana hiuhma wiþra wisanda gamainduþeiniska jah andbahteiniska wista.

In allaim þaim hiuhmam lagjand aihtifraihna, hvileik mais aiþþau faus wahsidana dig andnemi, swe wulþrista fraihna hiuhmins faura. Kaummunistjans waurkjand raihtis hvaruh gawissa jah samaqissa demokratiskaize hiuhmane allaize lande.

Kaummunistjans ni wileina ize gaumeinos jah wiljans huljan. Skeirjand swikunþjaba, ei ize mundrei þatainei rakjan mahts ist þairh waldufneina uswaltein allis hita nu andwairþis gamainduþatewis. Ei reikinondans stasseis in kaummunistiskaizos uswalteinos reiraina. Aihtilausaliudeis ni waiht haband fraliusan, þau ize eisarnabandjos. Haband fairhvu gajiukan.

Aihtilausaliudeis allaize lande,

Kapitulō 1

Gaskeiriþ ist þaírh Fredrik
Raihteinos þaírh mik.

Ahma ist wrakjands Aiwropa — ahma kaummunismaus. Allos þruþjōs sinaizōs Aiwropos gagahaftidōs sind in weihamma traustja bi usdreiban jainamma ahmin: Papa jah Tsar, Metternich jah Guizot, fragkiskai uswaltjandans jah sahsiskái wardiggōs.

ƕar ist sa andstandanda hiuhma, saei ni wajameriþs swe kaummunistisks waurþans ist fram andastaþjam raginōndam is? ƕar ist andstandanda hiuhma, saei ni ibukawarp þata gatandjandō idweit kaummunismaus, wiþra þaim mais framgagganam andlagjaliudim, jah wiþra ibukatilondam andastaþjam ize?

Twōs waihts ataugjand sik fram þizái dediwaihtái:

I. Kaummunismus ist juþan ufkunþs swē þruþi af allaim aiwropiskáim þruþjōm.

II. Nu ist mel þatei kaummunistans, andaugiba, faura allamma fairƕau, gaswikunþjand kunþja, mundreins jah halþeins ize, jah spill bi ahman kaummunismaus wiþrasatjan miþ swikunþja hiuhmins sa silba.

Bi þizái mundrein, sind kaummunistans missaleikistaizo þiudo sik in London gagaggans jah undwaurpun iftuma swikunþi, þatei usmernada in aggiliskon, fragkiskon, þiudiskon, italiskon, flamiskon/niþeralandiskon jah daniskon razdái.

I — BAURGEINEI JAH AIHTILAUSAI

Spill allaizō and hita nu wisandeinō gamainduþe ist spill bi stassiweiga.

Sa frija jah þius, patrikjus jah plaibaijus, faþs jah libaigins, fasteis jah swains, maurguba: stōdun ufþrukjands jah ufþrukidai, in unƕeilai wiþrasatein du sis misso, funsidedun unafbrukan, suns analaugn, suns andaugi weig, weig þatei in allaim sinþam ustauh in uswaltjandein idskapiþai gamainduþais þizōs allōns, þau in gamainai fraqisteinai haifstjandeino stasse.

In airizeim aldim spillis, bigitam in nehva allaim stadim allandja gatewein gamainduþais in missaleikaim standim, aina managfalda gridein stasse þizō gamainduþeinōnō. In fairnjon Rumái habam weis patrikjuns, knaihtans, plaibaijuns, þiwans; in Midjon Aldái, faihoþiskái fraujans, skalkans, fastjans, swainans, libaiginans; jah in neƕa allaim jaináim stassim aftra ussindōs gateweinins.

So, us fraqisteinái þizōs faihoþiskōns gamainduþais, urrinnaidō andwairþō baurgeino gamainduþs ni blauþida stassiwiþrasateinins. Si þatain gasatida niujōs stassins, niujōs gaqissins ufþrukeinis, niujōs laudjōs weigis in stada þizō fairnjōnō.

So alds unsara, so alds baurgeineins, aþþan ustaikneiþ sik ei ainfalþida stassiwiþrasateineins. So allo gamainduþs distahneiþ sik mais jah mais in twōs mikilōs andaneiþōs bibaurgeinins, in twōs mikilōs stassins sis misso andstandandeins: baurgeinei jah aihtilausaliudeis.

Fram libaiginaim Midjaizōs Aldais urrinnaidēdun baurgarjōs baurge þizō frumistonō, jah fram jainái baurgiþái andwaibidēdun sik grundustomans þái frumistans baurgeineins.

Undþakeins Amerikos jah bifareins Afrikos skopun baurgeinein þizai reisandein niuja airþa. Þata austraindisko jah sinisko maþl, þata landanem Amerikos, inmaideins miþ niujalandam, so manageins maidjakaupis jah tauje allis, gebun kaupa, farþonai, usdaudeinai, ainana iupaswaggw ni faurþis kunþana, jah þaruh þan, du uswaltjandin grundustomin in gamainduþai faihoþiskai gatairandein, adra andwaibein.

Sa and hita nu wisanda faihoþiska aiþþau gildaga waurstweihaidus usdaudeins, ganohida juþan ni wahsjandeim þarbom maþle þize niujaize. So gasmiþons nam staþ is. Afskubanai waurþun gildjafastjos fram midjistassai þizai usdaudeinon; daileins arbaidais ana midumai leikoþiwe anþarleikaize uslaiþ faur daileinai arbaidais in waurstwastada þamma ainaklin.

Iþ bijands wohsun maþla, bijands aiauk so þarba. Jah so gasmiþons ganohida juþan ni. Biþe, uswaltidedun staums jah tawilos gasmiþons þo usdaudeinon. Þo staþ gasmiþonais nam so andwairþo mikilo usdaudei; þo staþ midjastassais þizos usdaudeinons nemun þai usdaudeinans miljonarjos, þai waurkifaþeis allaize harje þize usdaudeinane, so andwairþo baurgeinei.

So mikilo usdaudei gaskop fairhvumaþla, þammei manwida so undþakeins Amerikos. Þata fairhvumaþl gaf du kaupa, farþonai jah landagawissai abra andwaibein. Þatuh aftratawida, in seinai tewai, ana ufþaneinai þizos usdaudeins; jah in samaleikamma melin swe usdaudei, kaup, farþons, eisarnawigos ufþanidedun sik, in samaleikamma melin andwaibida sik so baurgeinei, managida þana auþ izos, jah skauf ana hindargrundu allos stassins atstiganons us Midjai Aldai.

Weis saihvam, þannuh, hvaiwa so andwairþo baurgeinei si silbo ist ain taui ainis laggis andwaibeinigaggis, ainaizos tewos miþ uswalteinim in haidau gasmiþonis jah gawissis.

Hvarjizuh þizo andwaibeinigride þizos baurgeineins was miþqumana ainai gaandhafjandein raginiskai framgahtai, in þizai stassai. Ufþrukida stass uf fraujinassau þise faihoþiskaize fraujane, sarwiþs jah silbaraginonds gaqums in þamma baurgsgauja: her ungilstragibandei baurgiska þiudawaihts (swe in Italjai jah Þiudiskalanda); þar gilstraskulda þridja stass þis þiudinassaus (swe in Fragkareikja); afar þata, in hveilai gasmiþonos wiþrakauriþa wiþra aþala, in andizuh stasseinamma aiþþau allandjamma þiudinassau, jah haubidagrundus þiudinassiwe þize mikilane allis, si gajiukaida sis bi spedistin, fram skapiþai þizos mikilons usdaudeins jah þis fairhvumaþlis, in þamma andwairþin fullatriggwin reikja, þana usletandan raginiskan fraujinassu. Þata waldufni þis andwairþins reikjis ist þatain usskut, þatei fauragaggiþ þaim gamainam kaupam þizos allons baurgeineins.

So baurgeinei was in spilla aina maist uswalteiniska dails.

So baurgeinei, ƕaruh þarei si fraujinassu gatiloda, gatar alla faihoþiska, fadruwaldufniska, friþuhlasa gahahja. Si unbleiþaba dishnaup þos filufaihons faihoþubandjos þozei bundun mannan miþ “waldandam bi wistai” is, jah ni bilaiþ anþaros bandjos in midumai liude, þau naqada silbakara, þau rauhteinilaus “bas laun”. Si drugkida þo weihon usgeisniþa þizos gagudaba swigniþos, þana knaihtagan funimoþ jah þo spiutabaurgeinon gaurein, in eisakaldamma watin rahneinais þizos seinagairnons. Si maltida gariudi þata silbina in inmaideiniwairþa, jah in stada frijeino þizo raþjolausono garaididono wailagastaldanono, gasatida þo ainaklon, þuhtulauson kaupafrijein. Maurguba: in stada bifaihis þis, in galaubeinaim jah raginiskaim airzeim, hulidins, si gasatida bifaih þata skeir, skamalaus, raiht jah kald.

So baurgeinei andwasida wulþuliuhaþ fram allaim amaliþom und hita nu sweraim jah miþ gariudai aizai bisaiƕanaim. Si gatawida wistifasti, witodafasti, gudjan, liuþjan, guman leiseins, du fraguldanaim asnowaurstwam izos.

So baurgeinei aftar fram kunja þata rauhteino hulistr is, jah idbrahta ita du hrainjamma skatteinamma gahahja.

Usqaþ baurgeinei ƕaiwa so hraiwo swinþeibairhteins, þoei ana Midjai Aldai swa abraba sildaleikjand ibukatilonds, fanþ in þizai sainiston latein þata doba biauk izos. Si frumista was ataugjan ƕa deþs mans gansjan mag. Si gatawida fauratanja þoei ufarteihand aigwptiskai pwramidos, rumonisk watnalaideineis jah gutaniskai kaþaidralos; si weitoda tugans þaiei ufarteihand þiudaskeweineis jah galgatugans.

Ni mag so baurgeinei wisan inuh sinteino manwiþos gasmiþonais uswaltjan, þatei ist gahahja gasmiþonais, jah þannu gahahja þo alla gamainduþais. Unmaidida bairgiþa gasmiþonihaidiwe þize fairnjaize was þata wiþrawairþo sa frumista “condition of existence” allaizo airizaizo usdaudeinaizo stasse. Sinteina uswalteins gasmiþonais, unafbrukans drobna allaize gamainduþiskaize gahahje, aiweina unastiþs jah wageins gatarhjand ald barugeineins fram allamma anþaramma. Alla mundoda gawaurta gahahja, jah ize miþqimandeins fairnjos jah aizawairþos hugisahteis jah insahteis, sind maltida, alla niujadeigana usalþand faurþis magun frabainida wairþan. Allai mundodai jah tulgjus inmaidjands du luftau, allai weihai sind usweihanai, jah manna ist bi spedistin gabaidiþs du wardon, miþ inahaim augam, libainisatein jah misso gawiss is.

Þo þaurft þis sinteino aukanins maþlis faur tauja izos waiþeiþ so baurgeinei ufar alla airþa. In allaim stadim skuld ist ija smiugan, bibaurgjan jah gawissins bindan.

So baurgeinei gaf, þairh bifaih sein fairƕumaþlis, gafairƕuga laudja du gasmiþonai jah fraqumþai allaize lande. Du mikilai trigon ibukatilonde, si aftauh þana þiudeinan grundu fram undaro fotum usdaudeins. Þos fairnjons þiudeinons usdaudeins sind waurþanos fraqistidos jah wairþand fraqistidos nauh sinteino. Ijos sind afskiubanos fram niujaim usdaudeim, ƕizos intauhts wairþiþ fraihnawaurd bi libain faur allos ufhausjandeins þiudos, þairh usdaudeins þozei ni þanamais gasmiþonds arþugans hraiwastabins, ak hraiwastabins fram gaujam maist fairraþro, jah hvizos tauja sind fraqumana, ni þatain in landa silbo, ak jah in allaim dailim fairƕaus. In stada fairnjaizo þarbo, þozei ganohidos waurþun fram taujam þis landis, trudand niujos, þaurbandeins tauja fram fairra landam jah luftukunjam du sis ganohjan. In stada fairnjaize gaweinaize jah þiudeinaize gaskaideinais jah silbaganauhins, trudiþ aina allaseidaga samafara, aina allaseidaga afhahandei miþ sis misso þizo þiudo. Jah swe in waihteinai, swa jah in ahmeinai gasmiþonai. Þo ahmeina tauja þizo ainaklono þiudo wairþand gamains aihts. So þiudeino ainaseidagei jah aggwuhugei wairþiþ mais jah mais unmahteig, jah fram þizai managon þiudeinon jah gaweinon gameleinai, skapada fairƕugamelein.

So baurgeinei skreitiþ þairh þo adron iusila allaizo manwiþo gasmiþonais, þairh þos abraba iusilodons manwiþos þis gawaurdjis allos, jah þos maist barbariskos, þiudos in þizai manariggwiþai. Þo ungalaubona wairþa ize warane sind “the heavy artillery” miþ þammei si skiutiþ allaim kinesiskaim waddjum in grundau, jah nauþjiþ þo harduhalsaggiskon aljafijaþwa þize barbare du afgiban. Si nauþjiþ allos þiudos du gaaiginon þana baurgeiniskan gasmiþonihaidu, jabai ijos ni wileina du fraqistnan; si nauþjiþ ijos du inn tiuhan þo swe namnidon manariggwiþa du im silbom, þata ist, wairþan baurgeinei. Miþ ainamma waurda: si skapiþ sis aina fairƕu afar izos aigina frisaht.

So baurgeinei ufhnaiwida þata land uf fraujinassu þizo baurge. Si skapida abraba mikilos baurgs, si aiauk þo raþjon baurgsgaujane galeikoþs þizai raþjon landagaujane, jah þanuh si nasida biþiudandein dail þizos gaweins fram þizai dwaliþai þizos landalibainis. Jah swa si þata land þaim baurgim afhanando tawida, swe si tawida barbariska jah halbabarbariska landa þaim manariggwam, þans airþos waurstwjans þaim barugeinein, þata Australand þamma Wistralanda afhahandans.

So baurgeinei blauþjiþ mais jah mais þo distahein þizo manwiþo gasmiþonais, þize gaujane jah þizo aihte. Si huhida þans gaujans, midida þos manwiþos gasmiþonais jah gamidida þo aiht in fawaim handum. Þata þaurfto laisti þis was so raginisko mideins. Afhahandeins, iþ lausaba gawidanos gaujos miþ skaidanaim gaumom, witodam, raginjam jah motom waurþun samana þrihanai in ainai þiudai, ainamma raginja, ainamma witoda, ainai þiudeinai stassigaumai jah ainai motamarkai.

So baurgeinei skapida bi seinana halis taihuntehund jeragana stassifraujinassu abrozons jah airmanozons taweinimahtins þau allaim airizeim manaaldim samana. Ufhnaiweins þizos wistimahte, tawilos, sa brukands þizos stomaleiseins ana usdaudein jah airþawaurstwa, staumafarþo, eisarnawigos, glezaþruþisk fairramelja, “uppodling” allaizo fairƕudaile, manweins þizo aƕo faur farþon, fram airþai allai liudeis usstampodai — ƕarjis airiza “jerahunda” ahida þatei swaleikos taweinimahteis “slumbridedun” in barma þizos gamainduþiskons arbaidais?

Aþþan weis sauƕum: þos manwiþos gasmiþonais jah miþgafaros, ana hvize grundau so baurgeinei sik daig, waurþun in þizai faihoþiskon gamainduþai ussatidos. At aina suma griþ in andwaibeinai þizo manwiþo gasmiþonais jah miþgafaros gaandhafidedun þo gahahja undaro þaimei so faihoþisko gamainduþs gasmiþoda jah usmaidida, so gateweins þis airþawaurstwis jah þizos gasmiþonais, miþ ainamma waurda: þo faihoþiskona aihtigahahja, ni þanaseiþs þaim juþan andwaibidom taweinimahtim. Þo gahahja marzidedun þo gasmiþon in stada ija du frumjan. Ija gatawidedun du swa managaim naudibandjom. Ija skuldun spraggida wairþan, jah ija waurþun spraggida.

In stada ize trad “the free competition”, miþ “the” du izai andtiloþs gamainduþisks jah raginisks “constitution”, jah miþ þamma “ekonomiska” jah raginiskin fraujinassu þizos baurgeineistassais.

Faura augam unsaraim ist nu galeika wageins. Þo baurgeiniskona gahahja þizo gasmiþonais jah miþgafaros, þo baurgeiniskona aihtigahahja, so andwairþo baurgeinisko gamainduþs, soei abros manwiþos gasmiþonais jah miþgafaros biswor, ist swe sa haljarunafaþs saei ni juþanaseiþs mahts ist du waldan þaim undarairþiskom mahtim, þaimei is usbiswor. Fram “decades”, þata spill usdaudeins jah kaupis ist ƕeh spill bi urrist þizo andwairþaizo taweinimahte wiþra andwairþa gahahja taweinais, wiþra aihtigahahja, þoei sind “the conditions of existence” þizos baurgeineins jah izos fraujinassus. Ganohs ist þans kaupa”crises” gatarhjan, þaiei þairh ize sinteinans qumins aftra filaus mais ƕotjandaba sakand þana “existens” allaizos gamainduþais þizos baurgeiniskons. And kaupa”crises” wairþiþ mikila dails, ni þatain þize ussatidane tauje ak jah þizo juþan gaskapidono taweinimahte, sinteino fraqistida. And þans “crises” tarmeiþ gamainduþisks “epedemic”, saei in allaim anþaraim erom siji þugkiþs swe “absurdity” — sa “epedemic” þizos ufargasmiþonais. So gamainduþs finþiþ sik silbon anaks ibukasatida in atstassai þizos ƕeilaƕairbons barbareins; þugkeiþ þatei huhrunauþs, gamaina qisteinibadwa afmaimaitun ija fram allaim libainimanwiþom; usdaudei jah kaup fraqistidai þugkeiþ, jah duƕe? Duþe disnimiþ filumanaga manariggwiþa, filumanagos libainimanwiþos, filumanaga usdaudei jah filumanag kaup